Interviu: Nuo Sovietinio Pogrindžio iki Laisvės Prieš Srovę
Vasarą paplūdimio ruože, pavyzdžiui, šalia Nidos kopų ar Palangos pakraštyje, renkasi žmonės, kurie renkasi būti savimi. Nuogumas kai kuriems praeiviams kelia prieštaringas emocijas: „Oi, kaip bjauru! Man irgi taip patiktų!“ – arba jie droviai nusisuka.
Istoriją pasakoja biologijos mokslų daktaras ir Lietuvos naturistų asociacijos valdybos pirmininkas, dr. Jurgis Balčys.
– Kodėl žmogus turi viešai demonstruoti savo nuogumą paplūdimyje?
– Nepažįstu nė vieno, kuris lankytųsi paplūdimyje norėdamas pademonstruoti savo nuogumą. Naturistai ar nudistai – tai žmonės, kurie laiko save gamtos dalimi, todėl stengiasi būti kuo glaudžiau su saule, vėju ir vandeniu. Tai ne demonstracija, o tiesioginis ryšys.
Prieškarinėje Lietuvoje šis judėjimas turėjo šalininkų, tačiau sovietmečiu tokia savimonė gamtoje buvo slopinama. Žmones, kuriuos milicija užklupdavo besikaitinančius nuogus, rašydavo administracinių teisės pažeidimų protokolus, bet visko pasitaikydavo.
– Nepaisant to, kad judėjimas buvo uždraustas – kodėl jūs tapote nudistu?
– Prieš penkiasdešimt metų, būdamas jaunas mokslininkas, susirgau šakneliniu sindromu. Gydytojas rekomendavo kruopščiai degintis saulėje nugarą – be maudymosi glaudžių, kad paveiktų visą kūną.
Ieškodamas atokiausių vietų pajūryje (tuo metu Juodkrantės link), supratau, kad ne aš vienas noriu degintis nuogas. Susidarė nedidelė inteligentijos, kūrybingų žmonių grupė, kuri slapčia rinkdavosi atokiuose kopų ruožuose. Kadangi mūsų nuolat ieškodavo policija, mes vis keitėme vietą. Tik po 1995 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, galime pasakyti, kad pogrindžio gyvenimo ir represijų metas buvo laimingai išgyventas.
– Ką jums davė toks gyvenimo būdas?
– Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, beveik kiekvieną laisvą dieną leisdamas saulėje prie jūros, aš pamiršau nugaros skausmus. Jūros vanduo ir deginimasis saulėje taip pat labai atpalaiduoja organizmo termoreguliacijos sistemą.
Žiemą nesušąlu, nesu linkęs sirgti nei gripu, nei peršalimu. Nudizmas natūraliai stiprina imuninę sistemą. Man greitai sueis 73 metai – bet aš jaučiuosi puikiai.
Tačiau svarbiausia nauda yra neapsakomas artumo jausmas gamtai, kurį nuogumas sukuria tarp skirtingų žmonių. Atrodo, kad mus vienija savotiška priklausomybė – nuo saulės, nuo laisvės jausmo ir malonių emocijų.
– Kokio amžiaus yra šie „laisvės narkomanai“, kokiai socialinei klasei jie priklauso?
– Ir seni, ir jauni, bet daugiausia vidutinio amžiaus. Moterys, vyrai. Dažniausiai – kūrybingi žmonės. Tačiau vis daugiau valstybės tarnautojų, bankininkų ir vadybininkų prisijungia prie mūsų. Šeimos – tėvas, dukra, anūkė; vaikus priimame tik su tėvais.
Turime savo teisininkus, gydytojus, nekilnojamojo turto agentus. Jei kam nors reikia tokių specialistų pagalbos – anksčiau sakydavo „blatinš“ – jie gali ją gauti iš savų, bendraminčių žmonių. Nudizmo bendruomenė yra tarsi saugių ir pasitikinčių žmonių tinklas.
