Kaip žiniasklaida formuoja kūno įvaizdžio problemas: pasąmonės galia ir nerealieji standartai
Ar kada susimąstėte, kodėl žiūrėdami į reklaminius stendus ar socialinių tinklų srautus pradedate abejoti savo išvaizda? Mokslininkų vertinimu, mes suvokiame tik 0,1 % savo smegenų veiklos, o likę 99,9 % informacijos apdorojami pasąmoningai. Reklamos industrijos specialistai tai žino geriausiai – jie taikosi tiesiai į mūsų pasąmonę.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Žiniasklaida ne tik pramogauja, ji daro tiesioginę įtaką jaunosios kartos psichinei sveikatai. Tyrimai, analizavę realybės šou poveikį, pateikia šiurpinančią statistiką:
-
40 % jaunų moterų po tokių laidų peržiūros jaučiasi nepatenkintos savo kūnu.
-
30 % moterų po laidų pradeda svarstyti apie griežtas dietas.
-
10 % žiūrovių rimtai apsvarsto lūpų užpildų ar botokso injekcijų galimybę.
Nerealūs standartai ir „tobulumo“ iliuzija
Šiandieniniame pasaulyje beveik kiekviena nuotrauka žurnale ar socialiniuose tinkluose yra retušuota. Filtrai tapo prieinami kiekvienam, o profesionalus makiažas ir apšvietimas televizijoje sukuria nepasiekiamus grožio standartus. Net patys modeliai ir žvaigždės natūraliai neatrodo taip, kaip ekrane – daugelis jų griebiasi plastinių operacijų, kurios vėliau vėl tampa viešų patyčių objektu (kaip nutiko žvaigždei Charlotte Crosby).
Kelias į pokyčius: autentiškumas vietoj filtrų
Visuomenėje pastebima nauja tendencija – žiūrovai vis dažniau renkasi autentiškumą ir pažeidžiamumą vietoj surežisuotos realybės. Mes, kaip grupė, turime galią:
-
Reikalauti įvairovės: Žiniasklaidoje turi būti matomi visų dydžių, spalvų, rasių ir lyčių žmonės.
-
Palaikyti tikrumą: Vietoj kitų teismo viešojoje erdvėje, turime ugdyti empatiją.
-
Suprasti iliuziją: Pripažinti, kad „barista už kampo“ yra tikresnė už bet kurį nušlifuotą reklamos veidą.
