Kodėl maudymosi kostiumėlis yra pats nereikalingiausias drabužis?
Prisipažinsiu – nesu iš tų, kurie jaučia poreikį būti nuogi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Žiemą aš dievinu šiltus megztinius, o kartais man patinka pasipuošti ryškiomis spalvomis ar stilingais audiniais. Tačiau yra viena aprangos detalė, kurią mieliausia būtų užkasti giliausiame stalčiuje: maudymosi kostiumėlis.
Maudymosi kostiumėlis yra vienas iš keisčiausių žmonijos išradimų. Jis nepadeda plaukti. Jis nepadeda praustis. Vienintelė jo paskirtis – pridengti kūno dalis, kurias mūsų kultūra kažkodėl nusprendė laikyti „nepadoriomis“.
Štai 6 priežastys, kodėl mes visi būtume laimingesni (ir sveikesni) be jų:
1. Tai tiesiog nepatogu
Maudymosi kostiumėlis yra aptemptas ir varžantis dar prieš įlipant į vandenį. O jam sušlapus? Ant odos limpa šaltas, sunkus ir šlapias audinys. Jei esate pajūryje, po juo garantuotai pateks smėlio, kuris dirgins odą. Kol jūsų kūnas po maudynių nudžiūsta per kelias minutes, kostiumėlis lieka šlapias dar pusvalandį. Moterims tai dar blogiau – drėgmė ir šiluma yra ideali terpė grybelinėms infekcijoms. Tai rimtas signalas, kad gamta nenumatė mums tokių „šarvų“.
2. Higienos klausimas (kurio niekas neaptarinėja)
Maudymosi kostiumėlių audiniai veikia kaip filtrai: jie sulaiko prakaitą, nešvarumus, bakterijas ir net skalbimo priemonių likučius, o tada viską suneša į bendrą baseiną. JAV atlikti tyrimai rodo, kad tik apie 32% žmonių nusiprausia po dušu prieš lipdami į vandenį. O tie, kurie prausiasi su maudymosi kostiumėliais, vis tiek nusineša visas bakterijas kartu su savimi.
Švariausi baseinai dažniausiai yra būtent natūristų kurortuose. Ten nėra audinių, kurie perneštų nešvarumus, o taisyklė „nusiprausk nuogas prieš lipdamas“ yra šventas reikalas, kurį bendruomenės nariai vieni kitiems primena.
3. Maudymosi kostiumėlių pirkimo košmaras
Psichologai pastebi, kad vien galvojimas apie maudymosi kostiumėlio matavimąsi daugeliui moterų sukelia stresą ar net depresyvias mintis. Kas pavasarį mus bombarduoja reklamos apie „tobulą bikinio kūną“ – tarsi tik liekni, įdegę ir be jokių raukšlelių kūnai turėtų teisę būti paplūdimyje.
Kokia palengvėjimo banga užplūsta natūristų paplūdimyje, kur niekam nerūpi tavo dydis, amžius ar strijos! Čia nereikia mokėti 100 eurų už mažą skiautę audinio, kuri vos dengia tai, ką liepia cenzūra.
4. Seksualizavimo dvigubi standartai
Maudymosi kostiumėlių industrija dažnai skirta moters kūno objektizavimui. Ironiška, bet būtent nuogalių paplūdimiuose aplinka tampa mažiau seksualizuota. Kai visi nuogi, dingsta tas dirbtinis akcentavimas, kurį sukuria „push-up“ liemenėlės ar specialiai iškirptos kelnaitės. Visi tampa tiesiog žmonėmis.
5. Techniniai nesklandumai
Kiekviena moteris žino tą jausmą, kai stipresnė banga ar šuolis į vandenį vandens parke „nuneša“ liemenėlę. Tada tenka desperatiškai ją taisytis, kol visi žiūri. O kur dar tie erzinantys paminkštinimai, kurie po plovimo susiraukšlėja ar išslenka iš vietos? Natūraliai plaukiant tokių problemų tiesiog nebūna.
6. Įdegio žymės
Būkime atviri – baltos juostos ant kūno atrodo tiesiog keistai. Jos primena mums apie tai, kad net poilsiaudami esame sukaustyti socialinių normų. Tolygus įdegis be jokių žymių yra viena maloniausių natūrizmo „premijų“.
