Kodėl natūrizmas turi „moterų problemą“?

Niekam ne paslaptis, kad vyrų natūristų renginiuose ir kurortuose yra gerokai daugiau. Nors tai skiriasi priklausomai nuo vietos, bendra tendencija akivaizdi. Dažnas pašalinis žmogus pasakytų: „Ai, ten tikriausiai vieni iškrypėliai, norintys paspoksoti į nuogas moteris“. Tačiau realybė kita – dauguma vyrų ten ieško tiesiog laisvės pojūčio, o ne seksualinio nuotykio.

Tad kur dingsta moterys?

1. Kūno įvaizdis: didžiausias barjeras

Dažniausias atsakymas, kurį girdžiu iš moterų: „Aš per daug savimi nepasitikiu“ arba „man dar reikia numesti svorio“.

• Visuomenės spaudimas: Moterys jaučia milžinišką spaudimą atitikti „tobulą“ grožio standartą. 1997 m. atliktas tyrimas (kuriame dalyvavo 3 452 moterys) parodė, kad net 56 % moterų yra nepatenkintos savo išvaizda, o 89 % norėjo numesti svorio.

• Šokiruojanti statistika: 24 % moterų sutiktų sutrumpinti savo gyvenimą 3 ar daugiau metų mainais į „svajonių kūną“.

• Vaikystės traumos: Jau 9-12 klasių moksleivės (apie 59 %) bando laikytis dietų.

Natūrizmas yra geriausias vaistas nuo šių kompleksų, nes čia matai tikrus kūnus, o ne „nušlifuotus“ žurnalų viršelius.Tačiau paradoksas tas, kad būtent šie kompleksai ir neleidžia moterims žengti pirmo žingsnio.

2. Seksualinė objektizacija

Kasdienybėje nuogas moters kūnas naudojamas parduoti viską – nuo kvepalų iki automobilių padangų. Kai moteris mato save tik kaip „seksualų objektą“ reklamose, jai sunku patikėti, kad nuogumas gali būti tiesiog... nuogumas. Be galios, be balso, be asmenybės.

Mokslas sako, kad moterys, nuolat matančios objektizuojamus kūnus, pradeda pačios save vertinti kaip objektus. Tai sukelia gėdą ir valgymo sutrikimus. Natūrizmas siekia grąžinti moteriai galią valdyti savo kūną, bet kovoti su reklamos gigantais nėra lengva.

3. „Slut-shaming“ ir dvigubi standartai

Jei vyras paplūdimyje nusirengia marškinius – jis tiesiog vyras. Jei tą patį padaro moteris – ji dažnai sulaukia moralizuotojų dėmesio.

• Kuklumo iliuzija: Istoriškai „kuklumas“ buvo naudojamas kontroliuoti moterų seksualumą. Prisiminkime 1920-uosius, kai policininkai paplūdimiuose matuodavo maudymosi kostiumėlių ilgį.

• Dvigubas standartas: Vyrai dar 1930 m. išsikovojo teisę būti be marškinėlių, o moterys už tai vis dar sulaukia „paleistuvės“ etikečių. Tai stabdo moteris nuo laisvės rinktis, kiek jos nori apnuoginti savo kūną.

4. Saugumo klausimas ir prievartos kultūra

Dauguma seksualinio smurto aukų yra moterys. Visuomenė vis dar linkusi kaltinti auką: „pati prisiprašė“, „per trumpas sijonas“.

• Baimė: Moterys nuolat turi galvoti apie saugumą: kokiu keliu grįžti namo, kaip apsirengti, kad neatkreiptų „neteisingo“ dėmesio.

• Natūrizmo baimė: Natūralu, kad pirma moters mintis apie natūristų paplūdimį yra: „Ar ten bus saugu? Ar manęs neapgaus, nefilmuos, nepriekabiaus?“.

Mes turime nustoti elgtis taip, tarsi moters elgesys ar apranga būtų problema. Problema yra tie, kurie negerbia ribų.

Apibendrinimas: viskas susiję

Visi šie punktai susipina į vieną tinklą. Kūno vaizdo problemos kyla iš objektizacijos, o objektizacija skatina smurtą ir „slut-shaming“ kultūrą.

Moterims natūrizmas gali tapti didžiausiu išsilaisvinimu, bet tam reikia saugios, pagarbios ir palaikančios bendruomenės.Mes, nudizmas.lt, siekiame būti būtent tokia erdve.