Matomas kūnas – laisvas kūnas: kodėl turime nustoti save cenzūruoti?

Ar kada nors susimąstėte, kokį vaizdą apie natūrizmą mes transliuojame internete? Dažnai matome tuščius paplūdimius, apleistas pakrantes ir gamtą be žmonių. Tai sukuria beveik distopinį vaizdą – tarsi natūrizmas būtų apie atskirtį, vienatvę ar kažką slapto.

Tačiau saulėtą dieną mūsų maudymosi vietos knibžda gyvybės! Tas didžiulis skirtumas tarp „tuščio“ vaizdo ekrane ir „pilnos“ realybės sukuria jausmą, kad nuogumas viešoje erdvėje vis dar yra tabu. Jei nematome kūnų savo kanaluose, kaip galime tikėtis, kad kiti pajus mūsų bendruomenės šilumą?

Natūrizmas kaip menas ir išsivadavimas

Mano vardas Kristijonas, aš esu menininkas. Savo kūryboje siekiu sukurti vizualinį dialogą apie kūno idealus ir savęs priėmimą. Naudodamas instaliacijas ir bendras pirtis, skatinu žmones susimąstyti apie savo santykį su savimi ir kitais. Šis matomumas nėra tik estetika – tai aktyvus žingsnis griaunant išankstinius nusistatymus.

Matau, kokį poveikį turi atvirumas. Pavyzdžiui, viename baseine Švedijoje, pradėjus aktyviau rodyti tikrąją bendruomenės veiklą ir pasirodžius populiariose „YouTube“ laidose, lankytojų skaičius šoktelėjo iki šimtų! Žmonės pamatė, kad natūrizmas yra fantastiška, įtraukianti bendruomenė, o ne keista atskalūnų grupė.

Savicenzūros spąstai

Viena įdomiausių mano darbo įžvalgų: paradoksalu, bet „ne natūristai“ dažnai drąsiau stoja prieš kamerą nei tie, kurie priklauso asociacijoms. Didieji socialiniai tinklai mus privertė cenzūruoti save – ten nuogas kūnas draudžiamas. Tai perkėlėme ir į savo kanalus, tapome atsargūs.

Tačiau nudizmas.lt ir mūsų bendruomenės erdvės yra būtent tos vietos, kur galime rodyti natūrizmą tokį, koks jis yra – be cenzūros kūnams ar veidams. Mums reikia būti matomiems didžiojoje žiniasklaidoje, kad pasiektume naujus žmones, bet savo namų aikštelėje taisykles turime nustatyti patys.

Drąsa būti pavyzdžiu

Augdamas aš pats nejaučiau pasitikėjimo savo kūnu. Natūrizmas mane išmokė jį priimti. Todėl manau, kad atvirumas nuotraukose yra drąsos aktas. Kiekvienas asmuo, išdrįstantis stoti prieš kamerą, tampa pavyzdžiu kitiems, kurie vis dar kovoja su savo kūno įvaizdžiu.

Mes matome, kokią galią turi natūrizmas, bet kaip tai perteikti pasauliui?

• Užimkime savo vietą. Dalinkimės grožiu, kurį patiriame stovyklavietėse.

• Kalbėkime garsiai. Kuo daugiau balsų bus girdima, tuo labiau normalizuosime natūralų kūną.

• Dokumentuokime. Šią vasarą lankysiuosi įvairiose vietose ir tikiuosi užfiksuoti mūsų realybę būsimiems meno projektams.

Kviečiu jus prisijungti prie šio judėjimo. Nebijokime būti matomi. Kai mes rodome savo laisvę, mes suteikiame leidimą kitiems jaustis laisviems.

Kodėl vizualinis matomumas yra raktas į pokyčius?

1. Griaunami stereotipai: Tikri kūnų vaizdai (visų formų ir amžių) įrodo, kad natūrizmas nėra apie „tobulą kūną“, o apie tikrą žmogų.

2. Mažinama baimė: Naujokams daug lengviau prisijungti, kai jie mato besišypsančius, bendraujančius žmones, o ne tuščias kopas.

3. Sveika visuomenė: Normalizuodami nuogumą, padedame ateinančioms kartoms augti be kompleksų, kuriuos sėja dirbtiniai filtrai internete.