Nudizmas ir Karjera: Ar Viešas Statusas Gali Uždrausti Laisvę Be Drabužių?
Ar tinka aukštiems pareigūnams, darželių mokytojams, mokyklų direktoriams ir kitiems, kurių „statusas neleidžia“ tokios „laisvės“, būti nudistų paplūdimyje? Apie tai būtų galima ilgai ginčytis, tačiau esmė slypi asmens laisvės ir etikossampratoje.
I. Nudizmas Kaip Etinis Laisvalaikio Pasirinkimas
Faktas yra tas, kad nudizmas, jam skirtoje vietoje, niekam netrukdo, niekam nekenkia ir nėra iškrypimas, o veikiau žmogaus laisvalaikio pasirinkimas.
-
Palyginimas: Vieniems patinka boksas, kitiems – krepšinis. Lygiai taip pat, kaip kažkas eina atsipalaiduoti į įprastą paplūdimį, o kažkas – į nudistų paplūdimį (arba eina į pirtį nuogas!).
-
Teisinė Laisvė: Nėra absoliučiai jokio pasaulietinės visuomenės įstatymo (nei Lietuvoje, nei Latvijoje), kuris įžvelgtų ką nors blogo ar nelegalaus nudizme jam skirtoje vietoje.
II. Gėda Arba Įsitikinimas: Asmeninė Dilema
Kiekvienas, kuriam nuogas deginimasis saulėje atrodo nesuderinamas su jo socialine veikla, turėtų savęs paklausti:
-
Ar aš asmeniškai tikrai manau, kad darau kažką blogo ilsėdamasis nuogas? Jei atsakymas teigiamas, galbūt tikrai verta nustoti daryti tą „blogą“ dalyką.
-
Ar aš manau, kad tai sveika? Jei manote, kad jūsų gyvenimo būdas yra sveikas, kodėl turėtumėte dėl to gėdytis? Mes nesigėdijame viešumoje išgerti taurės vyno, bet gėdijamės degintis nuogi saulėje – potencialiai labai sveiko pasirinkimo?
Principas: Gėdytis reikėtų tik to, ką laikai blogu. Ginti tai, ką laikai geru, yra privalu.
III. Atotrūkis Nuo Sovietinio Mąstymo
Gėda dėl laisvalaikio pasirinkimo yra praeities reliktas. Nebėra sovietmetis, kai visi turėjo mąstyti vienodai, o partija ir tėvynė turėjo teisę spręsti, ką veiki laisvalaikiu ir ar esi aistringas dėl kažko „buržuazinio“. Būtų laikas visiškai išsivaduoti iš tokio mąstymo.
Todėl drįsčiau manyti, kad sveikai mąstančiam žmogui vieša karjera ir nuogas deginimasis saulėje yra visiškai suderinami dalykai. Svarbu tik tai, kad asmuo pats būtų įsitikinęs savo pasirinkimu ir gebėtų jį apginti nuo galimos visuomenės „nuomonės“, kuri dažnai paremta neišmanymu.
