Nuogumas Prieš Gėdą: Krikščionybė ir Nudizmas – Suderinami?

Viešumoje klausimas apie krikščionis nudistus skamba neįtikėtinai ar net keistai. Tačiau tiesa yra ta, kad tarp kiekvienos krikščionių bendruomenės tikinčiųjų tikrai yra ar gali būti nudistų. Nors Lietuvoje ši tema dar mažai aptariama, JAV ir Kanadoje jau ryškėja krikščionių nudistų vienijimasis.

I. Nudizmo Apibrėžimas ir Skaistumo Nuostata

Nudizmu laikomas žmonių elgesys, kai jie dalyvauja visuomeniniuose renginiuose ar poilsiauja nevilkėdami drabužių (paprastai mišriuose pagal amžių ir lytį), tvirtai tikėdami privalumais.

Šis elgesys yra griežtai apribotas viena esmine nuostata: Viešas nudizmas yra tikslingai skaistus. Tai reiškia, kad nuogumas yra traktuojamas kaip natūrali ir ne-seksuali būsena.

II. Kodėl Krikščionys Renkasi Nudizmą?

Krikščionys mato nuogumo praktikavime privalumų fizinei, protinei ir ypač dvasinei sveikatai:

• Fizinė ir Psichologinė Laisvė: Nuoginėti šiltame ore yra malonu, o nuogos maudynės sukelia nepakartojamą komfortą. Tai padeda atsikratyti prastos nuomonės apie savo kūną.

• Artumas ir Pasitikėjimas: Visuomeninis nuoginėjimas skatina nepakartojamą artumą ir pasitikėjimą, kurio negalima pasiekti kitomis aplinkybėmis.

• Dievo Kūrinio Priėmimas: Tai padeda įsisąmoninti, kad nėra ko gėdytis to, kokiais mus sukūrė Dievas. Tikintiems tai padeda akivaizdžiai perimti Dievo požiūrį į kūną.

• Vaikų Auklėjimas: Vaikams tai padeda išvengti netikro ir nesveikai smalsaus domėjimosi kūnu, formuojant realų ir sveiką kūno vaizdą.

• Evangelizacija: Tai gali tapti gera proga pasidalinti Kristaus Evangelija su netikinčiais nudistais, kurie rodo tam atvirumą.

III. Nuogumas Biblijoje: Dievo Atvaizdas ir Melas

Atidžiai įsigilinus į Biblijos ištraukas, kuriose kalbama apie fizinį nuogumą, paaiškėja, kad nuogumas nėra gėdingas ar nuodėmingas iš prigimties.

• Pradžia: Žmogus buvo sukurtas „pagal Dievo atvaizdą“ (Pradžios 1:27), „nuogas“ ir „nesigėdindamas“(Pradžios 2:25). Dievas visa tai vertino „labai gerai“ (Pradžios 1:31).

• Nuodėmė ir Gėda: Gėda atsirado po nuodėmės. Adomas su Ieva patikėjo žalčio (velnio) melu, kuris, pasak teksto, jiems pasiūlė slėpti tai, kaip Dievas juos sukūrė, ir bijoti savo nuogumo.

• Drabužiai – Būtinybė, Ne Moralinė Pareiga: Prieš išvarydamas juos iš Edeno, Dievas gailestingai padarė jiems drabužius iš odos (Pradžios 3:21). Dauguma teologų sutinka, kad tai buvo fizinė būtinybė (apsauga nuo aplinkos ir sunkaus plušimo), o ne moralinė (Dievas nebūtų pritaręs velnio melui).

Išvada: Biblijoje Dievas niekada nenurodė dėvėti drabužius visą laiką. Drabužių dėvėjimas yra istoriškai susiklosčiusi kultūra, o ne Dievo nurodymas.

IV. Aistra ir Skaistus Nudizmas

Drabužiai neapsaugo nuo aistros (geismo). Apaštalas Paulius mokė, kad išorinės taisyklės neturi galios sulaikyti kūniškos pagundos (Kolosiečiams 2:20-23). Jėzus pabrėžė, kad blogis ir amoralumas kyla iš žmogaus širdies, o ne iš to, kas patenka iš išorės, įskaitant tai, kas matoma (Morkaus 7:18-23).

• Valdymas, Ne Slopinimas: Skaistaus nudizmo patirtis diegia požiūrį, kuris padeda valdyti aistrą ir netinkamas mintis, o ne jas užslopinti.

V. Krikščionybė ir Nudizmas: Suderinamumas

Galima daryti išvadą, kad krikščioniškumas ir nudizmas puikiausiai dera tarpusavyje.

• Apranga – Kultūros Dalis: Kaip teigė kunigas Vasiliauskas, apgailestaudamas dėl davatkų pasmerkiančio poelgio katedroje: bažnyčia yra bendravimo su Dievu vieta, o apranga tėra kultūros dalykas, o ne tikėjimo.

• Abipusis Supratimas: Tarp krikščionių ir nudistų yra daug geranoriškumo, kurį garsiausiai drumsčia tik kraštutinių pažiūrų išpažinėjai (davatkos), kurie remiasi siauru ir klaidingu supratimu.

• Praktinis Pavyzdys: Tai liudija ir praktiniai pavyzdžiai (JAV, Kanadoje), kur kunigai palaimina nuogalių vestuves, rodydami platų filosofinį požiūrį.

Gilesnis abipusis supratimas leistų rasti atsakymus ir pasiekti ramybę abiejų bendruomenių nariams.